Tai nėra dar vienas įrašas, skatinantis tave keisti darbą.

Tikiu, kad kai kam, ir visgi manau, kad mažesnei grupei žmonių, vienintelė išeitis yra keisti darbą, nutraukti santykius, išvykti gyventi į kitą šalį, nes ši dabartis visiškai nebeturi potencialo nešti laimę.

Tačiau.

Didžiajai daliai mūsų dažniausiai vis dar yra, ką pagerinti dabartyje, be didelių, drastiškų pokyčių.

Bet ar neturėtų kiekvieną dieną norėtis eiti į darbą, džiaugtis po atostogų, kad vėl grįši į rutiną?

Na, idealiam pasaulyje, turbūt turėtų.

Bet tiek mes, mūsų smegenys, tiek šis pasaulis, nėra idealus.

Mūsų smegenys - tingios, ieškančios malonumo. Mes - svyruojantys tarp meilės sau tai per pyragėlį, tai per sportą. Pasaulis - vieną dieną su saule, kitą, atrodo, neprašvintantis.

Taigi toks požiūris, kad turėtume visada būti laimingi ir entuziastingi eidami į darbą, mano manymu sukuria didelę įtampą ir bereikalingą kvestionavimą, ar tikrai man tinka šis darbas, ši profesija, gal turėčiau siekti daugiau, gal pradėti kažką savo.

Manau, kad dažnai nukeliame laimę į tai, ko negalime, arba ką yra sunku pasiekti. Pavyzdžiui, yra patogiau sau kartoti, jog nesi laimingas dėl dabartinio darbo, santykių ar valdžios tos šalies, kurioje gyveni.

Pokytis didelis. Tačiau nepasitenkinimas dar ne toks, kad jo imtųmeisi.

Tuomet.

Pabandyk atrasti tas vietas savo gyvenime, darbe, santykiuose, kurioms trūksta dėmesio, trūksta meilės.

Gal tai tavo rytai, prieš tą įgrysusį darbą. Gal jiems trūksta mankštos, kontrastinio dušo, sveikų pusryčių?

Gal tai kassavaitinis pokalbis su antra puse, kurio kokie poreikiai ir kaip juos galima būtų patenktinti ateinančią savaitę?

Gal tai susiplanavimas dienos baseine su pirtimi, kai už lango tas nemėgiamas šiaurys ir pūga?

Didžiaja dalimi yra ką pagerinti.

Maži pokyčiai ir yra tie maži laipteliai, kuriais lėtai, tačiau užtikrintai gali žengti į laimingesnį, kokybiškesnį gyvenimą.

Kokį mažą, tačiau vertingą pokytį gali padaryti šiandien?