Apie pasitikėjimą ir savivertę

Turėjau įsitikinimą, kad yra toks laiptelis, ant kurio užlipsiu, ir tada jau visuomet pasitikėsiu savimi, mano savivertei nedarys įtakos jokie įvykiai, situacijos. Mano pačios nuostabai visai neseniai atradau ką kita.

Savivertė išsigrynino į meilę sau ir savęs priėmimą, o pasitikėjimo savimi klausimas atskleidė abejonių naudą.

Esu tas žmogus, kuris mėgsta analizuoti, gilintis, suprasti, tačiau abejones laikau kaip nepasitikėjimo savimi ženklą. Vakar labai stipriai išjaučiau ir iš naujo įvertinau abejones. Suvokiau, jog tai yra augimo dalis, o pats pasitikėjimas savimi - banguoja kaip jūra ir dėl jo “nuopolių” nereikia liūdėti. Nes kiekvienas pasitikėjimo sumažėjimas yra galimybė dar paaugti, išlikti smalsiu, gyvybingu, atrandančiu dar geresnį save, dar laimingesnį gyvenimą.

Ir dar - kaip kokybiškam maistui pagaminti, įspūdingam meno kūriniui sukurti, taip ir geriems sprendimams - reikia laiko.

Kviečiu pamyluoti savo abejones, atsikvėpti, ir duoti laiko tiek sau, tiek savo augimui. Šį banguojantį gyvenimą priimti kaip grožį, neleidžiantį mums užsnūsti 🤍🍃